Įspėjimo terminai Lietuvoje: kiek reikia atidirbti ir kada terminas dvigubinamas

Darbo paieška ir išėjimas iš darbo Lietuvoje yra du procesai, kurie beveik visada susikerta nepatogiu metu. Jūs gaunate pasiūlymą, naujas darbdavys nori, kad pradėtumėte po dviejų savaičių, o jūsų dabartinis darbdavys turi teisę į dvidešimt kalendorinių dienų.

Dėl to verta žinoti terminus iš anksto, dar prieš pirmą pokalbį, o ne tada, kai jau reikia atsakyti į pasiūlymą.

Žemiau pagrindiniai Darbo kodekso terminai iš darbuotojo perspektyvos. Tai nėra teisinė konsultacija: konkretus atvejis gali turėti aplinkybių, kurios viską pakeičia, ir dėl jų verta kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teisininką.

Jei išeinate savo noru

Pagrindinė nuostata yra Darbo kodekso 55 straipsnis: darbuotojas, nutraukiantis neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį be svarbių priežasčių, privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

Keli praktiniai dalykai apie šį terminą.

Dienos yra kalendorinės, ne darbo. Į jas įskaičiuojami šeštadieniai, sekmadieniai ir šventinės dienos, todėl realus darbo dienų, kurias atidirbsite, skaičius bus mažesnis nei dvidešimt.

Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo įteikimo. Jei prašymą įteikiate pirmadienį, pirmoji termino diena yra antradienis.

Terminą galima sutrumpinti arba netaikyti visai, jei darbdavys tam sutinka. Praktiškai tai dažnai pavyksta, ypač jei perdavimo nėra daug arba jei jūsų išėjimas darbdaviui nėra netikėtas. Bet tai yra jo sprendimas, ne jūsų teisė.

Ir dar vienas dalykas, kurio mažai kas žino: prašymą galima atšaukti. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį per tris darbo dienas nuo jo pateikimo.

Jei išeinate dėl svarbių priežasčių

Darbo kodeksas atskirai numato atvejį, kai darbuotojas nutraukia sutartį dėl priežasčių, susijusių su darbdavio veiksmais. Tai gali būti nemokamas atlyginimas, pažeidžiami darbo saugos reikalavimai, pakeistos darbo sąlygos ar kitos kodekse išvardintos aplinkybės.

Šiuo atveju įspėjimo terminas yra žymiai trumpesnis, o darbuotojui gali būti priklausanti išeitinė išmoka. Tai yra svarbus skirtumas, nes žmonės, kurie faktiškai atsiduria tokioje situacijoje, dažnai išeina pagal 55 straipsnį ir tuo atsisako to, kas jiems priklauso.

Jei jūsų situacijoje darbdavys atlyginimo nemoka arba vienašališkai pakeitė esmines darbo sąlygas, verta nesirašyti prašymo „savo noru" tą pačią dieną, o pirma pasitikslinti pagrindą. Nutraukimo pagrindas, įrašytas į dokumentus, nulemia ir išeitinę išmoką, ir nedarbo išmokos skaičiavimą.

Jei atleidžia darbdavys be jūsų kaltės

Čia veikia Darbo kodekso 57 straipsnis. Jis numato pagrindus, dėl kurių darbdavys gali nutraukti sutartį be darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, darbo funkcija tampa nebereikalinga arba darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų.

Bendrasis įspėjimo terminas yra vienas mėnuo. Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, terminas yra dvi savaitės.

Toliau svarbiausia dalis, kurią daug kas praleidžia: tam tikroms darbuotojų grupėms šie terminai ilginami.

Terminas dvigubinamas darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip penki metai.

Terminas trigubinamas kelioms grupėms, tarp jų darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliems darbuotojams, taip pat darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Praktinė pasekmė: jei esate vienoje iš šių grupių ir gaunate įspėjimą su vieno mėnesio terminu, tai gali būti neteisinga. Tai verta pasitikrinti, nes terminas yra ne formalumas, o laikas, per kurį jūs gaunate atlyginimą ir ieškote darbo.

Išeitinė išmoka

Atleidžiant pagal 57 straipsnį darbuotojui mokama išeitinė išmoka. Bendru atveju ji yra dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, išmoka yra pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Prie to gali prisidėti ilgalaikio darbo išmoka, susijusi su nepertraukiamo darbo pas tą patį darbdavį trukme. Ji mokama iš atskiro fondo, ne tiesiogiai darbdavio, ir dėl to ji dažnai pamirštama.

Du dalykai, kuriuos verta patikrinti atleidimo dieną. Pirma, ar į galutinį atsiskaitymą įeina kompensacija už nepanaudotas atostogas. Antra, ar nutraukimo pagrindas dokumentuose atitinka tai, kas realiai įvyko, nes nuo pagrindo priklauso ir išmoka, ir nedarbo socialinio draudimo išmokos skaičiavimas.

Atleidimas dėl darbuotojo kaltės ir atleidimas bandomuoju laikotarpiu

Du atvejai, kuriuose įspėjimo terminai veikia visiškai kitaip, tad verta juos atskirti.

Atleidimas dėl darbuotojo kaltės. Kodeksas numato atskirą pagrindą, kai sutartis nutraukiama dėl darbuotojo padaryto pažeidimo. Šiuo atveju įspėjimo termino ir išeitinės išmokos gali nebūti. Dėl to nutraukimo pagrindas yra ne formalumas: tas pats faktinis išėjimas, įrašytas kaip atleidimas dėl kaltės arba kaip nutraukimas šalių susitarimu, kandidatui reiškia visiškai skirtingas pasekmes tiek pinigų, tiek nedarbo išmokos atžvilgiu. Jei nesutinkate su pagrindu, nepasirašykite sutikimo tą pačią dieną.

Bandomasis laikotarpis. Jei sutartyje nustatytas bandomasis laikotarpis, jo metu abi pusės gali nutraukti sutartį žymiai paprasčiau ir su keliomis dienomis įspėjimo. Praktiškai tai reiškia, kad pirmieji mėnesiai naujame darbe neturi tos apsaugos, kurią turės vėliau. Tai verta turėti galvoje priimant sprendimą išeiti iš stabilios pozicijos: jei naujas darbas neišeis, grįžti į ankstesnį jau nebus galima.

Nutraukimas šalių susitarimu. Trečias variantas, kuris Lietuvoje naudojamas dažnai ir dažnai nesuprantamas. Čia terminą ir išmoką nustato patys susitarimo šalys, tad viskas, dėl ko nesusitarsite, jums nepriklausys. Jei darbdavys pasiūlo šį kelią, verta prieš pasirašant suskaičiuoti, ką gautumėte pagal 57 straipsnį, ir tą skaičių naudoti kaip atskaitos tašką.

Ką pasakyti naujam darbdaviui apie pradžios datą

Tai praktinė dalis, kurioje terminai paveikia jūsų darbo paiešką tiesiogiai.

Jei dar dirbate, jūsų realiausia pradžios data yra maždaug mėnuo nuo pasiūlymo priėmimo, net jei formaliai terminas yra dvidešimt kalendorinių dienų, nes reikia laiko ir perdavimui, ir nepanaudotoms atostogoms.

Tai pasakykite iš karto ir patys, nelaukdami klausimo. Lietuvos darbdaviai į tai žiūri normaliai, nes jie tą patį terminą taiko ir savo darbuotojams. Kas atrodo blogai, tai kandidatas, kuris pokalbyje pažada pradėti po savaitės, o paskui tris kartus datą atidėlioja.

Jei naujas darbdavys negali laukti, galima paklausti dviejų dalykų: ar galima pradėti dalinai, pavyzdžiui, mokymus savaitgaliais ar vakarais, ir ar jūsų dabartinis darbdavys sutiktų sutrumpinti terminą. Antrą klausimą verta užduoti tik tada, kai pasiūlymas jau yra raštu.

Kaip tai atrodo CV

Galiausiai dalykas, kuris susijęs su pačiu gyvenimo aprašymu.

CV rašykite tikslius mėnesius ir metus, ne tik metus. „2023 - 2025" Lietuvoje atrodo kaip bandymas paslėpti tarpą, o „2023 m. kovas - 2025 m. birželis" neturi jokios dviprasmybės. Tai ypač svarbu, jei jūsų istorijoje yra keli trumpesni etapai.

Jei dar dirbate, nurodykite „nuo 2024 m. balandžio" be pabaigos datos. Jei jau išėjote, nurodykite tikslią pabaigą. Nerašykite „iki dabar", jei darbo santykiai jau pasibaigę, nes tai išsiaiškins tikrinant rekomendacijas ir tai kainuos daugiau nei sąžininga data.

O jeigu jūsų išėjimas buvo susijęs su atleidimu be jūsų kaltės, CV to aiškinti nereikia. Tai nėra jūsų dokumento tema. Užtenka turėti paruoštą vieno sakinio atsakymą pokalbiui: kas atsitiko įmonei ir ką jūs po to padarėte. Kaip paruošti tokius atsakymus, aprašyta straipsnyje apie darbo pokalbį Lietuvoje, o jei tarp darbų liko ilgesnis tarpas, padės vadovas apie CV po karjeros pertraukos.

Trumpa atmintinė

Išeinant savo noru pagal Darbo kodekso 55 straipsnį darbdavys raštu įspėjamas ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, o prašymą galima atšaukti per tris darbo dienas. Atleidžiant pagal 57 straipsnį terminas yra mėnuo arba dvi savaitės, jei dirbote mažiau nei metus, ir jis dvigubinamas arba trigubinamas tam tikroms darbuotojų grupėms. Jei esate vienoje iš jų, terminą verta pasitikrinti, nes tai yra laikas su atlyginimu. Ir atleidimo dieną patikrinkite tris dalykus: nutraukimo pagrindą dokumentuose, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir ilgalaikio darbo išmoką.

Jei kyla pagrįstų neatitikimų, konsultaciją teikia Valstybinė darbo inspekcija, o jos svetainėje yra atmintinės apie darbo sutarties nutraukimo pagrindus.

Ir dar vienas praktinis dalykas: visus su atleidimu susijusius dokumentus pasidarykite kopijas sau tą pačią dieną. Įspėjimą, nutraukimo įsakymą, galutinio atsiskaitymo lapelį. Vėliau jų gali prireikti tiek nedarbo išmokai, tiek kitam darbdaviui patvirtinant stažą, o buvusios įmonės personalo skyrius po pusės metų atsako ne visada greitai.