Ar programavimo kursų sertifikatas Lietuvoje ką nors reiškia

Lietuvoje veikia keli dideli privatūs technologijų mokymo teikėjai: Turing College, CodeAcademy, Vilnius Coding School ir Baltijos technologijų institutas. Dalis jų programų prieinamos ir per Užimtumo tarnybos finansuojamus mokymus.

Žmogus, baigęs tokius kursus, dažniausiai turi vieną klausimą: ar tas sertifikatas Lietuvoje ką nors reiškia.

Sąžiningas atsakymas yra toks: pats sertifikatas reiškia mažai, bet tai, ką su juo padarote CV, reiškia labai daug. Ir didžioji dalis kandidatų po kursų praranda šansą ne dėl žinių lygio, o dėl to, kaip sudėtas dokumentas.

Kodėl sertifikatas vienas savaime neveikia

Priežastis paprasta ir ji nėra prieš kursus nusiteikusi.

Lietuvos IT darbdavys, skelbdamas juniorinę poziciją, gauna daug kandidatų, kurie visi baigė kursus ir visi turi sertifikatą. Sertifikatas tampa ne išskirtiniu ženklu, o bendru vardikliu. Jis nebeatskiria kandidatų vieno nuo kito.

Antra, darbdaviui sertifikatas neatsako į klausimą, kurį jis realiai užduoda: ar šis žmogus gali savarankiškai užbaigti užduotį. Kursų baigimas rodo, kad žmogus išėjo programą, bet programa buvo su mokytoju, su paruoštais duomenimis ir su žinoma atsakymo forma.

Todėl visa jūsų CV užduotis yra parodyti ne tai, ką mokėtės, o tai, ką pastatėte.

Ką darbdavys realiai tikrina

Keturi dalykai, pagal kuriuos Lietuvoje atrenkamas žmogus po kursų.

Ar yra kodas, kurį galima pamatyti. Nuoroda į jūsų projektų saugyklą yra svarbiausia viena eilutė visame jūsų CV. Jei jos nėra, didelė dalis darbdavių net nepradeda skaityti toliau.

Ar projektas yra savo, ne iš mokymų. Projektas, kurį atliko visa grupė pagal mokymo užduotį, yra atpažįstamas ir jis nieko nepasako apie jus. Vienas jūsų pačių projektas, net nedidelis, bet su savo sprendimais, yra žymiai vertingesnis.

Ar jūs mokate paaiškinti savo sprendimus. Techniniame pokalbyje klausiama ne tik ar kodas veikia, bet kodėl pasirinkote būtent tokį sprendimą. Į tai atsako tik tas, kuris projektą rašė pats.

Ką jūs atsinešate iš ankstesnės srities. Tai yra labiausiai nuvertinamas dalykas. Žmogus, dešimt metų dirbęs logistikoje ir dabar mokantis programuoti, IT įmonei, dirbančiai su transporto klientais, yra vertingesnis nei dvidešimt dvejų metų kandidatas be jokios patirties.

Kaip sudėti CV, kai patirties dar nėra

Standartinė chronologinė struktūra čia veikia prieš jus, nes naujausias įrašas bus kursai, o po jų eis ankstesnė sritis, kuri su IT nesusijusi.

Tvarka, kuri veikia geriau, yra tokia.

Profesinė santrauka, du ar trys sakiniai. Pasakykite, kuo jūs esate dabar, ką atsinešate iš ankstesnės srities ir ką konkrečiai pastatėte. Be žodžių „motyvuotas" ir „ieškantis naujų iššūkių".

Projektai. Šis skyrius eina prieš darbo patirtį. Du arba trys projektai, kiekvienam po tris eilutes: ką jis daro, su kokiomis technologijomis padarytas ir nuoroda. Jeigu projektas realiai naudojamas kieno nors kito, tai pasakykite, nes tai yra stipriausias įmanomas signalas.

Techniniai įgūdžiai. Sąrašas, suskirstytas pagal tipą, ir be savęs vertinimo skalių. Nerašykite „Python 7 iš 10". Rašykite tai, ką realiai naudojote projekte.

Mokymai. Čia eina kursai: teikėjas, programa, trukmė, metai. Vienas įrašas, be pasakojimo.

Ankstesnė darbo patirtis. Ji neišeina iš CV. Ji perrašoma taip, kad liktų tai, kas perkeliama: darbas su duomenimis, procesų tvarkymas, bendravimas su klientais, atsakomybė už rezultatą. Apie tai detaliau vadove apie CV keičiant sritį.

Tokiai struktūrai geriausiai tinka kombinuotas formatas, kuriame kompetencijos ir projektai yra viršuje, o chronologija po jų. Jis aprašytas vadove apie kombinuotą CV formatą.

Koks projektas realiai veikia

Čia dažniausia klaida yra pernelyg ambicingas projektas, kuris liko nebaigtas, arba pernelyg standartinis projektas, kurį darbdavys matė šimtą kartų.

Veikia projektas, kuris turi tris savybes.

Jis išsprendžia realią problemą, geriausia iš jūsų ankstesnės srities. Jeigu dirbote restorane, tai gali būti pamainų planavimo įrankis. Jeigu dirbote apskaitoje, tai gali būti atskaitų apdorojimo skriptas. Tai iš karto paaiškina, kodėl jūs tai parašėte, ir pasakoja jūsų istoriją be žodžių.

Jis yra baigtas ir pasiekiamas. Veikianti nuoroda yra svarbiau nei projekto apimtis.

Jis turi paaiškinimą. Trumpas aprašymas saugykloje, kuriame parašyta, ką projektas daro, kaip jį paleisti ir kodėl pasirinkti būtent tokie sprendimai. Lietuvos darbdaviai tai skaito, ir tvarkingas aprašymas dažnai kalba apie kandidatą daugiau nei pats kodas.

Ko nerašyti

Keli dalykai, kurie CV po kursų pasitaiko reguliariai ir kurie kenkia.

Nerašykite mokymų programos dalykų sąrašo kaip pasiekimų. Tai, kad programoje buvo dvylika modulių, yra teikėjo informacija, ne jūsų.

Nerašykite technologijų, kurias matėte vieną kartą pamokoje. Techniniame pokalbyje jų paklaus, ir atsakymas „mes tai trumpai ėjome" kainuoja daugiau nei jų nebuvimas sąraše.

Nerašykite savęs „junior developer", jei dar nesate nė karto dirbęs. Geriau nurodykite tai, ko ieškote, ir ką jau esate pastatęs. Pavadinimas be darbo už jo atrodo kaip bandymas užbėgti į priekį.

Ir nenaudokite vieno universalaus CV visoms pozicijoms. Juniorinėje atrankoje skirtumai tarp pozicijų yra dideli: duomenų analitika, programavimas, testavimas ir techninis klientų aptarnavimas reikalauja skirtingų akcentų, nors visi jie yra IT.

Prieš kursus: kaip išsirinkti, kad sertifikatas turėtų vertę

Jei kursų dar nebaigėte, keli dalykai, kurie Lietuvoje nulemia, ar po jų bus darbas.

Ar programa baigiasi jūsų pačių projektu. Programa, kurios pabaiga yra egzaminas, duoda sertifikatą. Programa, kurios pabaiga yra jūsų pastatytas ir veikiantis projektas, duoda tai, su kuo galima kandidatuoti. Tai yra svarbiausias atrankos kriterijus.

Ar teikėjas turi ryšių su Lietuvos darbdaviais. Dalis mokyklų dirba su vietos įmonėmis, ir tai reiškia praktikos ar pirmo pokalbio galimybę. Verta klausti konkrečiai: su kuriomis įmonėmis ir kiek praėjusios grupės žmonių per jas įsidarbino.

Ar sritis Lietuvoje realiai nebūtinai perpildyta. Juniorinių programavimo pozicijų konkurencija didelė, o duomenų, testavimo, kibernetinio saugumo ir techninio palaikymo pozicijose įėjimas dažnai lengvesnis. Prieš registruojantis verta peržiūrėti dvidešimt realių skelbimų toje srityje Lietuvoje ir pažiūrėti, ko jie prašo iš juniorų.

Ar programa prieinama per Užimtumo tarnybą. Jei esate registruotas ir neturite darbo, dalis šių programų finansuojamos. Tai verta patikrinti prieš mokant pačiam, ir apie tai detaliau straipsnyje apie Užimtumo tarnybą.

Ir vienas sąžiningas dalykas apie reklamą: mokymo teikėjai yra komerciniai subjektai, kurie kursus pardavinėja, tad jų skelbiami įsidarbinimo rodikliai yra jų pačių skaičiai. Jų verta klausti, kaip tas rodiklis skaičiuojamas: kas laikoma įsidarbinimu, per kiek laiko ir kiek grupės dalyvių į skaičiavimą įtraukti.

Realus kelias Lietuvoje, jei pirmo darbo negaunate

Verta pasakyti atvirai: įeiti į juniorinę IT poziciją Lietuvoje be jokios darbo patirties yra sunku, ir kursų baigimas to nepanaikina.

Keli keliai, kurie šioje rinkoje realiai veikia.

Įeiti per gretimą poziciją. Techninis klientų aptarnavimas, testavimas, duomenų administravimas, ataskaitų rengimas. Šios pozicijos dažniau prieinamos be patirties, o iš jų perėjimas į kūrimo komandą tą pačią įmonę yra įprastas.

Įeiti per paslaugų centrą. Didelė dalis tarptautinių įmonių Vilniuje ir Kaune turi IT palaikymo ir operacijų funkcijas, kurios ima žmones be srities patirties, jei anglų kalba gera. Apie tai straipsnyje apie paslaugų centrus.

Padaryti kažką kam nors realiai. Vienas projektas, kuriuo naudojasi tikra organizacija, net maža ir net be atlygio, CV reiškia daugiau nei trys mokomieji projektai.

Naudotis mokyklos ryšiais. Dalis Lietuvos technologijų mokyklų turi partnerysčių su vietos darbdaviais. Tai nėra garantija, bet tai kanalas, už kurį jau sumokėjote, ir jo verta prašyti.

Nuo ko pradėti šią savaitę

Jeigu kursus ką tik baigėte, naudingiausias vienas veiksmas yra ne naujas kursas, o vienas savo projektas, baigtas ir pasiekiamas per nuorodą.

Antras veiksmas yra CV perdarymas taip, kad projektai stovėtų prieš darbo patirtį, o ankstesnė sritis būtų perrašyta per perkeliamus įgūdžius, ne per pareigų aprašymus.

Laddro leidžia sekcijas tempti bet kokia tvarka, tad projektų skyrių galima pakelti virš darbo patirties nekuriant dokumento iš naujo. Platesnis procesas aprašytas vadove apie CV po mokymų.

Trumpa atmintinė

Vienas baigtas savo projektas su veikiančia nuoroda yra svarbesnis už sertifikatą. Projektų skyrius eina prieš darbo patirtį. Ankstesnė sritis iš CV neišeina, ji perrašoma per perkeliamus įgūdžius. Technologijų sąraše rašykite tik tai, ką naudojote projekte. Ir pirmą darbą verta ieškoti ne tik kūrimo komandose, o ir gretimose pozicijose, iš kurių perėjimas toje pačioje įmonėje yra įprastas.