Pereiti prie turinio
Laddro
Darbo paieška

Grįžtate į Lietuvą: kaip užsienio patirtį paversti pranašumu, o ne klaustuku

Kaip pateikti darbą užsienyje lietuviškame CV, ką daro „Renkuosi Lietuvą", ką patikrinti dėl stažo bei draudimo ir kaip paaiškinti grįžimą per pokalbį.

6 min skaitymo
Illustration for Grįžtate į Lietuvą: kaip užsienio patirtį paversti pranašumu, o ne klaustuku

Lietuvoje emigracija ir grįžimas yra tiek dažna biografijos dalis, kad kiekvienas personalo specialistas jau yra matęs dešimtis CV su penkeriais metais Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje.

Tai gera naujiena: niekas jūsų dėl to neatmes. Bet yra ir nepatogi dalis. Užsienio patirtis lietuviškame CV labai dažnai pateikiama taip, kad ji nieko nepasako, ir tada ji nei padeda, nei kenkia. Ji tiesiog praranda vertę.

Šis tekstas apie tai, kaip to išvengti.

Pirmiausia, kokia yra reali situacija grįžus

Grįžtantiems į Lietuvą yra viena konkreti vieta, kurią verta žinoti: Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą". Tai Tarptautinės migracijos organizacijos įgyvendinamas projektas, finansuojamas Vidaus reikalų ministerijos.

Jis teikia nemokamas konsultacijas tiems, kurie grįžta arba svarsto grįžti: darbo ir įsidarbinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, užsienietės arba užsieniečio šeimos nario integracijos ir kitais su grįžimu susijusiais klausimais. Konsultacijos vyksta telefonu, internetu per gyvą pokalbį svetainėje ir el. paštu, taip pat atvykus į biurą Vilniuje.

Dažniausi klausimai, su kuriais į juos kreipiamasi, yra būtent tie, kurie iškyla visiems: kaip įskaitomas užsienyje sukauptas darbo stažas, kokius dokumentus reikia atsivežti, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą, kokios sveikatos apsaugos ir socialinės garantijos, ir kaip rasti darbą arba pradėti veiklą.

Praktinė išvada: prieš grįžtant verta jiems paskambinti, o ne išsiaiškinti viską pačiam po grįžimo. Dalis dokumentų, kuriuos reikia turėti, gaunami lengviau toje šalyje, kurioje dar esate.

Dokumentai, kuriuos lengviau gauti dar neišvykus

Praktinis sąrašas, kurį verta susitvarkyti dar būnant užsienyje.

Darbo stažo ir socialinio draudimo pažymos iš tos šalies, kurioje dirbote. Jos reikalingos ir socialinėms garantijoms, ir kai kuriais atvejais nedarbo išmokai Lietuvoje.

Rekomendacijos iš darbdavių, geriausia raštu ir su kontaktais. Po metų grįžus Lietuvą rasti savo buvusį vadovą Mančesteryje yra žymiai sunkiau.

Diplomų ir kvalifikacijos dokumentų originalai bei oficialūs vertimai, jei kvalifikaciją įgijote užsienyje. Apie jų pripažinimą atskirai straipsnyje apie užsienio diplomo pripažinimą.

Mokesčių dokumentai už paskutinius metus. Jų gali prireikti tiek Lietuvoje, tiek vėliau toje šalyje.

Kaip rašyti užsienio darbą lietuviškame CV

Čia yra pati dažniausia problema. CV atrodo maždaug taip: „2019 - 2024, Oslas, Norvegija, statybininkas."

Iš to lietuviškas darbdavys negali suprasti nei ko jūs išmokote, nei kokiu mastu dirbote, nei kokias sistemas naudojote. Penkeri metai tampa viena eilute.

Keturi dalykai, kuriuos reikia pridėti.

Įmonė ir jos kontekstas. Užsienio įmonės pavadinimas Lietuvoje dažniausiai nieko nepasako. Pridėkite pusę eilutės: sritis ir mastas. „Statybų įmonė, apie 200 darbuotojų, komercinių objektų statyba."

Ką jūs konkrečiai darėte. Ne pareigų pavadinimą, o funkcijas. Lietuvoje tas pats pavadinimas gali reikšti visiškai kitą darbą nei Norvegijoje ar Airijoje.

Standartai ir sistemos. Tai yra jūsų realus pranašumas. Jei dirbote pagal kitos šalies saugos, kokybės ar apskaitos standartus, arba naudojote sistemas, kurios Lietuvoje tik pradedamos naudoti, tai verta nurodyti pavadinimais.

Kalba ir mastas. Kiek žmonių komandoje, kiek klientų, kiek objektų, kokia darbo kalba. Mastas informatyvus net be procentų.

Ką iš užsienio patirties lietuviški darbdaviai vertina labiausiai

Verta žinoti, kas iš jūsų penkerių metų realiai turi vertę Lietuvos rinkoje, nes tai nebūtinai tas pats, kuo jūs patys labiausiai didžiuojatės.

Kalba. Jei dirbote angliškoje, vokiškoje, skandinaviškoje ar prancūziškoje aplinkoje, tai yra jūsų stipriausia korta, ypač Vilniaus ir Kauno paslaugų centruose. Ir tai yra kalba darbo kontekste, ne kalbos kursai, o tai vertingiau.

Darbas pagal procesą. Didesnėse Vakarų Europos įmonėse darbas standartizuotas ir dokumentuojamas. Žmogus, kuris mokėjo dirbti pagal tokį procesą, tarptautinei įmonei Lietuvoje yra tiesiogiai naudingas.

Standartai ir sertifikatai. Statybose, gamyboje, logistikoje ir sveikatos srityje užsienio sertifikatai ir mokymai dažnai yra tiesioginis pranašumas, net jei jų formaliai Lietuvoje nereikia.

Klientų aptarnavimo kultūra. Tai skamba abstrakčiai, bet praktiškai tai reiškia, kad žmogus, metus dirbęs britų mažmeninėje prekyboje, yra matęs tokį aptarnavimo standartą, kokio Lietuvos darbdavys nori.

Ko nereikia aiškinti ir ko reikia

CV nereikia aiškinti, kodėl jūs išvykote. Tai nėra jūsų dokumento tema ir niekas to neklausia raštu.

Bet pokalbyje bus vienas klausimas, ir jam reikia paruošto atsakymo: kodėl grįžote ir kodėl manote, kad liksite.

Antroji klausimo dalis yra tikroji. Lietuvos darbdavys, imdamas grįžusį žmogų, turi vieną realią riziką: kad po pusės metų jis vėl išvyks, nes atlyginimas Lietuvoje mažesnis. Ta rizika yra pagrįsta ir ją reikia uždaryti.

Atsakymas turi būti konkretus ir susijęs su jūsų gyvenimu, ne su patriotizmu. „Grįžau dėl vaikų ir mokyklos", „grįžau, nes čia tėvai ir mes nusprendėme statytis namą", „grįžau, nes mano sritis Lietuvoje dabar auga". Visi šie atsakymai veikia, nes jie yra sprendimai, o ne nuotaika.

Ir atlyginimo klausimą verta užduoti pačiam dar ankstyvame etape. Jei jūsų lūkestis pagrįstas užsienio atlyginimu, jis Lietuvos rinkoje greičiausiai nebus padengtas, ir tai geriau išsiaiškinti pirmame skambutyje, o ne po keturių etapų.

Stažas, draudimas ir kiti dalykai, kuriuos reikia patikrinti

Keli praktiniai punktai, kurie dažnai nustebina.

Užsienyje sukauptas socialinio draudimo stažas Europos Sąjungoje nepranyksta, bet jo įskaitymas nėra automatiškas ir jam reikia dokumentų iš tos šalies.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka Lietuvoje gali būti skiriama atsižvelgiant ir į užsienyje sukauptą stažą, bet tam reikia pažymų, o jų gavimas gali užtrukti. Dėl to registruotis Užimtumo tarnyboje verta iš karto, nes statusas suteikiamas nuo registracijos dienos. Apie tai detaliau straipsnyje apie Užimtumo tarnybą.

Sveikatos draudimas grįžus reikalauja arba įdarbinimo, arba registracijos, arba savarankiškų įmokų. Tarp šių variantų neturi būti tarpo, nes jis reiškia, kad už gydymą mokėsite patys.

Ir jei grįžtate su šeimos nariu, kuris nėra Lietuvos pilietis, jo gyvenimo ir darbo teisė yra atskiras procesas, kurį verta pradėti pirmą.

Kurios sritys grįžusiems Lietuvoje atsiveria lengviausiai

Praktinis vaizdas, kuris padeda nuspręsti, kur kandidatuoti pirmiausia.

Tarptautinės įmonės Vilniuje ir Kaune. Čia jūsų užsienio patirtis ir kalba yra tiesioginis pranašumas, o ne dalykas, kurį reikia paaiškinti. Paslaugų centrai ir fintech įmonės ima žmones be srities patirties, jeigu kalba gera, o grįžęs žmogus dažniausiai būtent kalbą ir turi. Apie šį segmentą atskirai straipsnyje apie paslaugų centrus.

Logistika ir transportas. Lietuva yra pervežimų šalis, o žmogus, dirbęs Vakarų Europoje ir mokantis dar vieną kalbą, ekspedicijos ar transporto vadybos pozicijoje yra praktiškai naudingas nuo pirmos dienos.

Statybos ir gamyba. Čia užsienio sertifikatai, saugos mokymai ir darbas pagal kitos šalies standartus turi tiesioginę vertę, net jei formaliai jų Lietuvoje nereikia.

Sveikatos ir socialinės paslaugos. Paklausa pastovi, bet čia kvalifikacijos reikalavimai formalūs, tad gali prireikti pripažinimo procedūros.

Savo veikla. Dalis grįžusių žmonių Lietuvoje pradeda ne nuo įdarbinimo, o nuo individualios veiklos arba savo įmonės, ypač amatuose ir paslaugose. „Renkuosi Lietuvą" konsultacijos apima ir šį kelią, tad jo verta paklausti.

Ko verta nesitikėti: kad jūsų užsienio atlyginimo lygis bus padengtas. Tai yra pats dažniausias nusivylimo šaltinis grįžus, ir jį verta išsiaiškinti pirmame skambutyje, o ne ketvirtame etape. Kaip tai padaryti nepatogiai nesijaučiant, aprašyta straipsnyje apie atlyginimo derybas.

Praktinė tvarka grįžus

Pirmas žingsnis yra ne CV, o dokumentai: stažo pažymos, rekomendacijos, diplomai.

Antras žingsnis yra dvi CV versijos. Lietuviška, kurioje jūsų užsienio patirtis paaiškinta su kontekstu, ir angliška, su kuria kandidatuosite į tarptautines įmones Vilniuje ir Kaune. Jos nėra vienas dokumentas dviem kalbomis, tai dvi skirtingos versijos, ir apie tai detaliau straipsnyje apie CV lietuviškai ar angliškai.

Trečias žingsnis yra kontaktai. Mažoje rinkoje grįžusiam žmogui didžiausias trūkumas yra ne patirtis, o tai, kad jūsų srities bendruomenė Lietuvoje jūsų nebepažįsta. Dešimt pokalbių su buvusiais kolegomis ir kurso draugais duos daugiau nei trisdešimt atsiliepimų į skelbimus.

Laddro čia padeda laikyti abi CV versijas vienoje vietoje ir pritaikyti jas konkretiems skelbimams, nedarant dokumento iš naujo. Jei tarp darbų liko tarpas dėl persikėlimo, pravers ir vadovas apie CV po karjeros pertraukos.

Trumpa atmintinė

Dokumentus susitvarkykite dar neišvykę. Užsienio darbą CV rašykite su kontekstu, mastu ir sistemomis, ne viena eilute. Paruoškite atsakymą į klausimą, kodėl grįžote ir kodėl liksite. Registruokitės Užimtumo tarnyboje pirmą savaitę, nes statusas suteikiamas nuo registracijos dienos. Ir atlyginimo lūkestį išsiaiškinkite pirmame skambutyje.